Dailininkas Pieteris Snayersas
Drobė
Išmatavimai (su rėmais): 70x100 cm

Drobės imitacija
Išmatavimai (su rėmais) : 81,5x55,5

Salaspilio mūšis

Salaspilio mūšis (pavadintas pagal Salaspilio miestą Latvijoje, 18 km į pietryčius nuo Rygos) vyko 1605 m. rugsėjo 27 d. tarp Lietuvos ir Švedijos kariuomenių, vykstant 1600–1611 m. karui dėl Livonijos. Laikoma viena iš didžiausių pergalių Abiejų Tautų Respublikos istorijoje.Istoriniuose šaltiniuose dažnai vadinamas Kircholmo mūšiu, nes dabartinis Salaspilis taip vadintas iki 1917 m.

Istorija

Ilgai rinkęs jėgas, 1605 m. rugpjūčio mėn. pradžioje į Estiją su didele kariuomene atplaukė Švedijos karalius Karolis IX. Lietuvos etmonas Jonas Karolis Chodkevičius su mažyte kariuomenės saujele tuo tarpu buvo ties Tartu. Jo kariuomenė buvo išvargusi, išbadėjusi, negaunanti atlyginimo, tačiau dievino savo vadą. Jos buvo tiek maža, kad nepakako net pilių įguloms. Karalius Zigmantas Vaza atsiųsdavo tik pažadų, bet neatsiuntė nei pinigų nei kariuomenės. Todėl Chodkevičius pradėjo trauktis ir ėmė deginti paliekamas pilis. Cėsyje (Vendene) jis apsikasė ir pasiryžo žūtbūt kautis, bet Karolis IX, jį aplenkdamas, traukė prie jau apgultos Rygos.Chodkevičius pasiryžo visos švedų armijos neprileisti prie Rygos ir užstojo jai kelią ties Salaspiliu (vokiškai tuomet vadinamu Kirchholmu, — 18 km iki Rygos). Kadangi jis teturėjo vos apie 3800 kariuomenės (1300 pėstininkų, 2500 kavaleristų ir 5 patrankas), tai Karolis IX norėjo siųsti prieš jį tik dalį savo kariuomenės, tačiau Chodkevičių pažįstantys jo karo generolai prikalbėjo nerizikuoti ir pulti su visomis jėgomis. Karolis IX, paklausęs jų patarimų, taip ir padarė — puolė su visa savo 14000 armija (11000 pėstininkų, 3000 raitelių ir 11 patrankų). Chodkevičius užėmė patogią poziciją tarp kalvų. Prieš mūšį su visais kariais išklausęs mišių ir juos padrąsinęs, jis ryžosi laimėti ir išgelbėti Rygą arba žūti su visa savo kariuomene. Jo pozicija buvo tokia patogi, kad švedai prisiartinę jo net nepastebėjo, manydami, kad jis pabėgo, ruošėsi jau vytis, tik staiga aptiko jo stovyklą. Chodkevičius, pasiryžęs vienu smūgiu laimėti, nutarė pulti su visa kariuomene, nes nebuvo iš ko palikti rezervų. Vietoje rezervų, švedams apgauti, pamiškėje buvo pastatytos kareivių iškamšos, o už kelių kilometrų buvo nusiųsti keli būreliai, kurie turėjo pasirodyti mūšio metu, kad švedai juos palaikytų ateinančia parama. Kad švedai nesusektų tikros būkles, Chodkevičius patsai pradėjo mūšį. Pasiųsdamas kavaleriją prieš kairįjį švedų flangą, nuviliojo juos į pakalnę, kur buvo numatyta patogi vieta kautis. Tuo pačiu metu 300 husarų puolė švedų pėstininkus, išdėstytus centre, kad šie negalėtų persirikiuoti ir paremti dešiniajame flange atakuojamos kavalerijos. Švedų kavalerijai pradėjus trauktis, Chodkevičius įsakė visoms kairiojo sparno pajėgoms ir rezervui atakuoti dešinįjį švedų sparną. Švedams ėmus trauktis, jų pėstininkai liko neapsaugoti iš flangų ir turėjo atlaikyti ataką iš trijų pusių vienu metu. Tuomet Chodkevičius su visomis jėgomis puolė priešą ir jį visiškai sutriuškino. Prasidėjo paniškas priešo bėgimas. Mūšis truko apie 20 minučių, švedų kariuomenė buvo sutriuškinta.
Žuvo daug švedų generolų ir Karolio IX žentas, kiti pateko į nelaisvę, patsai Karolis IX vos spėjo pasprukti į laivus ir su kariuomenės likučiais išvyko atgal į Švediją. Chodkevičiui teko 60 vėliavų, 11 patrankų ir keli tūkstančiai karių. Užmuštų buvo 8000 (9500) švedų ir tik maždaug šimtas Chodkevičiaus karių, dar apie 200 buvo sužeista, taip pat husarai prarado daugumą žirgų. Ryga buvo išgelbėta, Livonija išvaduota.

Po mūšio

Po mūšio švedai buvo priversti nutraukti Rygos apgultį ir atitraukti savo pajėgas į šiaurę. Pergalė nuskambėjo Europoje, pats Chodkevičius buvo pasveikintas daugelio Europos monarchų ir net turkų sultono.

 Sassenage pilies(Prancūzija) rinkiniuose esantis žymaus flamandų tapytojo Pieterio Snayerso (1592-1667) paveikslas „Salaspilio mūšis"(originalo matmenys 142x231.5 cm, nutapytas 1620m.) vaizduoja 1605 m. rugsėjo 27 d. Salaspilyje (prie Rygos) įvykusį mūšį tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Švedijos Karalystės kariuomenių. Šiame mūšyje Lietuvos kariuomenė, vadovaujama Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, nugalėjo triskart didesnę švedų armiją, vadovaujamą paties Švedijos karaliaus Karolio IX.